Advokato pastabos

Doilo kabinete radau baro žurnalą, laikytą užrakintame stalčiuje. Rugsėjo 21 d. pažymėta 1200 vnt. „Lion’s B.“ burbono – pristatymas 04:20 ryto, be kvito, laikyti tik rūsyje. Tiekėjų vietoje – „S. + RS.“. Gali būti tikri žmonės. Kitose dienose – šampanas politikų vakarui, gėrimai be ženklinimo. Atrodo, baras veikė kaip platinimo mazgas, jungęs gaujas ir politikus. Pats dokumentas dar nieko neįrodo, bet užrakintas stalčius, neįprastas kiekis ir inicialai rodo, kad Doilas buvo įsivėlęs į didesnę schemą. Jei jis nebebuvo tas, kas kontroliavo – kas tada? Liudytojo parodymai užfiksuoti spalio 8 d., kaip vidinis dokumentas. Dirbo viršvalandžius West Dock uoste. Matė du asmenis: vienas – aukštas, stambus, vilkėjo švarką su „Ravenhill Syndicate“ ženklais, tikėtina Liam P. Kitas – elegantiškas, atpažintas iš laikraščio kaip Piliečių Pažangos Fondo įkūrėjas, ponas Č. „Čia nuo Sindikato. Fondas žinos, kur panaudoti“ frazė rodo ne paprastą sandorį, o tikslinę paramą. Maišo garsas – stambus grynųjų kiekis. Ne kyšiai, o rimtas finansinis susitarimas. Doilas, kaip „Hollow Oak“ savininkas, galėjo tapti kliūtimi, jei nesutiko arba žinojo daugiau nei reikėjo. Spalio 7 d. – Džeikobo Konorso liudijimas. Pabrėžė, kad Doilo nelaikė priešu, motyvo žudyti neturėjo. Paaiškino dėl ginklo – atspaudai jo, nes Doilas pats padavė saugojimui po grasinimų, ginklą laikė seife, Konorsas kelis kartus jį valė. Patvirtinti galėtų baro darbuotoja. Kalbėjo ir apie sveikatą – jaučia artėjančią pabaigą. Tą vakarą išėjo anksčiau, be atsisveikinimų, ieškojo ramybės. Klausimas lieka: kodėl tik jo atspaudai ant ginklo? Žmonos pasakojimas. Doilas paprastai ramus, bet prieš kelis mėnesius tapo nervingas, vis žvilgčiojo per petį. Vienas jų barų padegtas – ne nelaimė, o žinutė. Ugniagesiai nieko nerado, bet Doilas žinojo. Po to prasidėjo ženklai: vainikai su lelijomis prie durų, be užrašų, vėliau – su užrašu. „Jei tai jie – policija nepadės“, sakė Doilas. Kalbėjo apie skolą už pastato atstatymą. Girdėjo, kad bandė kalbėtis su airiais – gal ieškojo apsaugos. Vainikas su juodomis ir baltomis lelijomis – Doilas tarstelėjo „Moreti žmonės. Jie visada žaidžia tyliai.“ Nuo tos dienos – langai užrakinti, šviesos uždengtos. Nebekalbėjo nei apie ateitį, nei apie šeimą.